Juodos Gulbės - Jurga

Naktį miego vidury

Gulbės trys

Juodos leidžiasi žemyn.

Gėla, baimė, neviltis

Juk žinojau — jos sugrįš

Tais pačiais klaidžiais keliais

Jų akių nežinioje

Lyg rūke

Rasiu paklydusias viltis.

Kaip maži mieli vaikai

Atvirais šiltais delnais

Jos namus man sugrąžins

Tyliai medį apkabink

Savo skausmą atiduok

Žemei, orui, debesims

Nerimo naktį

Net jei tunelio gale

Tau pamirš įjungti šviesą

Mano broli, tik neverk —

Žiburiu gal gimei tu būti kitam

Tiktai aidas iš toli

Ir viltis —

Gal trys gulbės nebegrįš

Sklaidos nerimo pūkai

Nepastebimai lengvai

Mėnuo žiūri į akis

Tyliai medį apkabink

Savo skausmą atiduok

Žemei, orui, debesims

Nerimo naktį

Net jei tunelio gale

Tau pamirš įjungti šviesą

Mano broli, tik neverk —

Žiburiu gal gimei tu būti kitam

In the middle of the night sleep

Swans three

Blacks go down.

Sweetness, fear, despair

I knew they would be back

On the same wrong roads

In the ignorance of their eyes

Like fog

I found my lost hope.

Like little cute kids

With open warm palms

Her house will be returned to me

Hug the tree quietly

Give up your pain

Earth, air, clouds

Anxious night

Even if at the end of the tunnel

You will forget to turn on the light

My brother, just don't cry -

I may have been born to be another

Just an echo from afar

And hope -

Maybe three swans will not return

Spread anxiety fluff

Unobtrusively easy

The moon looks into his eyes

Hug the tree quietly

Give up your pain

Earth, air, clouds

Anxious night

Even if at the end of the tunnel

You will forget to turn on the light

My brother, just don't cry -

I may have been born to be another