Žodžiai Į Tylą - FOJE

Tolstanti saulė pro šakas

Tolstantis aš nuo jos lange

Vakaro kalbos erdvėje

Gęsta aplenkdamos mane

Nors žiebias tūkstančiai langų

Ir girdis žingsniai prie namų

Aš žodį ištarsiu jis nuskęs tyloj

Galbūt tik jinai mane išgirs

Kiek tūkstančių žodžių aš ištariau jai

Kiek jų dar reikės į ją ištart

Saulės apakinta diena

Triukšmo ir nerimo pilna

Rūpesčių tvaikas virš galvų

Aš kaip ir tu čia gyvenu

Nors gatvėj tūkstančiai veidų

Ir širdys plyšta nuo dainų

Žiūriu į atviras akis

Ar jos ką naujo pasakys

Žvilgsnis iš veidrodžio gelmės

Tai ką ištarsiu ar girdės

Nors tik save tesuprantu

Nors neradau kitų akių

The receding sun through the branches

I move away from her window

In the evening language space

It goes away bypassing me

While the thousands of windows light up

And you hear footsteps at home

I will utter a word he drowned in silence

Maybe only she will hear me

How many thousands of words I uttered to her

How many more will need to be uttered in it

A day blinded by the sun

Full of noise and anxiety

Steam of worries overhead

I live here just like you

Thousands of faces on the street

And the heart breaks from the songs

I look with my eyes open

Will they say something new

A look from the depths of the mirror

That’s what I’ll say or hear

Although I only understand myself

Although I could not find other eyes