Tremtis - Antis

Anei vieno saulėlydžio potvynio

Anei vieno saulėlydžio debesio

Su liepsnojančiom krūmuos lakštingalom

Anei vieno, man jau nepriklauso

Aš gyvenu, o nesimato

Aš gyvenu, o man atrodo

Aš gyvenu, daugelį metų

Aš gyvenu, o gal buvau

Nesvetingoje šiaurės provincijoj

Kur kalba ir lėta ir keistoka

Kur nesiblokščia keisti papročiais

Žmonija tau vargšo atvykėlio

Aš gyvenu, bet gyvenimas neina

Neina medis į meilę metalo

Aš gyvenu, o atrodo bandyčiau

Tik priminti sau apie save

Anei vieno išeinančio pergalėn

Su agonijoj plieskiančia vėliava

Anei vieno sudužusio burlaivio

Anei vieno vėluojančio traukinio

Ant stataus geležinkelio pylimo

Anei vieno žmogaus net nemylimo

Kuriam dar pamojuočiau ranka

Aš kalbu, nežinau apie ką

Anei of one sunset tide

Anei one sunset cloud

With flaming bushes nightingales

Anei one, I don't belong anymore

I live and not see

I live, and it seems to me

I live for many years

I live, or maybe I was

In an inhospitable northern province

Where it speaks both slowly and strangely

Where it does not distract from changing customs

Mankind is the poor newcomer to you

I live, but life doesn’t go

The tree does not go to love metal

I live, and it seems I would try

Just remind yourself about yourself

Anei to one outgoing victory

With a flag fluttering in agony

Anei one shipwrecked

Anei one late train

On a steep railway embankment

Anei is not even loved by one person

To whom I would wave my hand

I’m talking, I don’t know what