Ten, Kur Laukia Naktis - Andrius Mamontovas

Tau atleista už tai, kad kalbėjai kvailai

Kad įskaudinai tą, kuris saugo tave

Tau atleido visas padarytas klaidas

Bet kažkas viduje vis dar stabdo tave

Jau artėja stotis

Ten, kur laukia naktis

Kur kažkas visada

Vėl sapnuoja Tave

Tau atleido senai, tavo priešai, draugai

Už kiekvieną akimirką, kai melavai

Jeigu klausi manęs, tau atleidžiu ir aš

Bet kažkas viduje vis dar smaugia tave

Jau artėja stotis

Ten, kur laukia naktis

Kur kažkas visada

Vėl sapnuoja Tave

Tau atleidžia visi, ką pamiršęs esi

Tie, kur laukė ilgai, kai tu nebegrįžai

Bet vistiek viduje, tai kankina tave

Galbūt būtų geriau, jei atleistum sau?

You are forgiven for speaking foolishly

That you hurt the one who protects you

Forgive you for all your mistakes

But something inside is still holding you back

The station is already approaching

Where the night lies

Where something is always

He dreams of you again

Long forgiven you, your enemies, your friends

For every moment you lie

If you ask me, I will forgive you

But someone inside is still strangling you

The station is already approaching

Where the night lies

Where something is always

He dreams of you again

All that you have forgotten forgives you

Those where you waited a long time before you returned

But still inside, it tortures you

Maybe it would be better if you forgave yourself?